Apie studiją

Cirkas – tai žmogaus galimybių demonstravimas. Tai viena seniausių ir tuo pačiu jauniausių meno šakų.

Lietuvoje pirmosios nedidelės cirko trupės („Gražuolė“, „Fox“, „Menas“, „Kongo“, „Patrimpas“, „Roma“ ir kt.) pradėjo kurtis po Pirmojo pasaulinio karo. Apie 1929 metus P. Gudauskas ir P. Tarutis įsteigė profesionalų cirką „Aušra“, kiek vėliau atsirado cirkas „Karado“ , kuris 1940 m. pabaigoje suvalstybintas ir pavadintas „Vilniaus arena“. Šiam pirmajam tarybiniam keliaujančiam cirkui vadovavo V.Černiauskas, J.Paulauskas, J. Ramanauskienė. 1944 m. artisto J.Ramanausko iniciatyva prie LTSR filharmonijos organizuotas „Cirkas scenoje“, vėliau pavadintas „Lietuviškuoju cirku“. Nuo 1950 m. jis buvo Vyriausiosios TSRS cirkų valdybos žinioje. 1959 m. kolektyvui suteiktas „Vilniaus“ vardas.

Prie lietuviškojo cirko ugdymo daug prisidėjo Lietuvos liaudies artistai J.Ramanauskas, J.Ramanauskienė, A.Gineika, nusipelnę artistai O. ir K. Kaluževičiai, A.Kličius, D.Bereišienė, V.ir Z. Černiauskai, V. Variakojienė, artistai R.Čepurna,  V.Gineikienė, V.Latvis ir daugelis kitų. Lietuviškasis kolektyvas daug metų buvo viena pajėgiausių TSRS nacionalinių cirko trupių. Tačiau, priklausydamas „Sojuzgoscirko“ susivienijimui, gimtinėje jis lankydavosi ypatingai retai – vidutiniškai kartą per penkerius metus. Todėl keletą dešimtmečių  cirko menas Lietuvoje vystėsi tik saviveiklinių cirkų dėka. Daug šių kolektyvų narių vėliau tapo profesionaliais cirko artistais.

Apie studiją

Cirkas – tai žmogaus galimybių demonstravimas. Tai viena seniausių ir tuo pačiu jauniausių meno šakų.

Lietuvoje pirmosios nedidelės cirko trupės („Gražuolė“, „Fox“, „Menas“, „Kongo“, „Patrimpas“, „Roma“ ir kt.) pradėjo kurtis po Pirmojo pasaulinio karo. Apie 1929 metus P. Gudauskas ir P. Tarutis įsteigė profesionalų cirką „Aušra“, kiek vėliau atsirado cirkas „Karado“ , kuris 1940 m. pabaigoje suvalstybintas ir pavadintas „Vilniaus arena“. Šiam pirmajam tarybiniam keliaujančiam cirkui vadovavo V.Černiauskas, J.Paulauskas, J. Ramanauskienė. 1944 m. artisto J.Ramanausko iniciatyva prie LTSR filharmonijos organizuotas „Cirkas scenoje“, vėliau pavadintas „Lietuviškuoju cirku“. Nuo 1950 m. jis buvo Vyriausiosios TSRS cirkų valdybos žinioje. 1959 m. kolektyvui suteiktas „Vilniaus“ vardas.

Prie lietuviškojo cirko ugdymo daug prisidėjo Lietuvos liaudies artistai J.Ramanauskas, J.Ramanauskienė, A.Gineika, nusipelnę artistai O. ir K. Kaluževičiai, A.Kličius, D.Bereišienė, V.ir Z. Černiauskai, V. Variakojienė, artistai R.Čepurna,  V.Gineikienė, V.Latvis ir daugelis kitų. Lietuviškasis kolektyvas daug metų buvo viena pajėgiausių TSRS nacionalinių cirko trupių. Tačiau, priklausydamas „Sojuzgoscirko“ susivienijimui, gimtinėje jis lankydavosi ypatingai retai – vidutiniškai kartą per penkerius metus. Todėl keletą dešimtmečių  cirko menas Lietuvoje vystėsi tik saviveiklinių cirkų dėka. Daug šių kolektyvų narių vėliau tapo profesionaliais cirko artistais.